„Kaip mes galime kalbėti apie taiką statant nepaprastus naujus karo ginklus?
Kaip galime kalbėti apie taiką, tuo pačiu pateisinant tam tikrus melagingus veiksmus diskriminacijos ir neapykantos diskursais? ...
Taika yra ne kas kita, kaip žodžių skambesys, jei ji nėra pagrįsta tiesa, jei ji nėra pastatyta pagal teisingumą, jei ji nėra gyvybinga ir neužbaigta labdaros ir jei ji nėra įgyvendinta laisvėje ".
(Popiežiaus Pranciškaus kalba 2019 m. Lapkričio mėn. Hirosimoje).
Metų pradžioje Pranciškaus žodžiai paskatino mus apmąstyti krikščioniškus žmones apie mūsų kasdienį įsipareigojimą kurti taiką pasaulyje, kuriame gyvename ir artimiausioje realybėje: Galicijoje.
Tiesa, kad gyvename privilegijuotoje vietoje priešais milijonus žmonių pasaulyje. Tačiau ši akivaizdi ramybė yra silpna ir bet kada gali nutrūkti.
Pusė galicių išgyvena dėl valstybinių pašalpų: pensijų ir subsidijų („Galicijos balsas“, 26-11-2019).
Naujausi įvykiai Čilėje, vienoje iš labiausiai klestinčių Pietų Amerikos šalių, įspėja apie visuomenės, vadinamos gerove, trapumą.
Smurtas dėl lyties, kuris šiais metais buvo ypač sunkus mūsų krašte, ksenofobija, homofobija ir naujos kai kurių politinių grupių neapykantos kalbos, net saugomos krikščionių religijos, yra ženklai, rodantys, kad taika toli gražu nėra stabili.
KAM GALIMA ĮDĖTI?
Norint pasiekti taikos atmosferą, būtina, kad visi grupės nariai, žmonės, dalyvautų taikos kūrimo aplink juos projekte. Nėra lengva įveikti konfliktą, suderinti prieštaraujančius interesus, reformuoti organus, kuriems trūksta nešališkumo.
Pagrindinis yra šeimų, ypač mokyklų, mokymasis taikos, kai patyčių ir netinkamo elgesio atvejų daugėja kiekvienais metais.
Vaikų ir berniukų ugdymas sprendžiant konfliktus be neapykantos ir be smurto yra švietimo problema.
ATSAKINGAS VARTOJIMAS
Viena iš nestabilumo priežasčių daugelyje šalių yra hipervartojimas, kuriame jis yra
panardino didelę pasaulio dalį. Kalbama ne tik apie ekologinę perprodukcijos žalą, bet ir apie milijonų žmonių nuskurdimą ir pavergimą.
Už karų Afrikoje slypi dideli komerciniai interesai, be abejo, ginklų pardavimas ir prekyba jais. Ispanijai ši situacija nėra svetima. JT taip pat, nes 80 proc. Ginklų parduodama iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos valstybių narių.
Pasaulio išlaidos ginkluotei (2018 m.) Buvo didžiausios per pastaruosius 30 metų (1,63 trilijono eurų).
Popiežius Pranciškus atėjo iš JT reikalauti, kad 5 veto teisė Saugumo taryboje išnyktų.
Todėl turime lažintis už atsakingą ir blaivų vartojimą, pašalindami nereikalingą naudą ekologinei prekybai ir tvariai energijai. Tik tokiu būdu sustabdysime planetos niokojimą ir smurtą, kurį sukėlė laukinė gamyba tiek daugelyje šalių.
Neseniai Amazonės sinode, vykusiame pernai spalį Romoje, buvo raginama imtis naujos politikos, kad būtų apgintos grėsmės keliančios teritorijos ir jų gyventojai.
Dėl savo tikėjimo išlaisvinančiuoju Jėzumi negalime nustoti kovoti stengdamiesi išgelbėti Kūrinį.
2-asis PASAULIO KOVO POLA PEZAS IR NEAPMOKYTAS
2 m. Spalio 2019 d. Madride prasidėjo 2-asis pasaulinis taikos ir smurto kovas, kurio tikslas - visuotinis skirtingų bendruomenių ir judėjimų pastangų suartėjimas siekiant šių tikslų:
- Remti Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį ir tokiu būdu panaikinti pasaulinės katastrofos galimybę, skiriant jos išteklius žmonijos poreikiams.
- Panaikinkite badą iš planetos.
- Reformuokite JT, kad ji taptų tikra Pasaulio taikos taryba.
- Užpildykite Žmogaus teisių deklaraciją laišku apie visuotinę demokratiją.
- Suaktyvinkite kovos su supermama ir bet kokia diskriminacija dėl rasės, tautybės, lyties ar religijos priemonių planą.
- Kova su klimato kaita.
- Skatinti aktyvųjį noviolienteną, kad dialogas ir solidarumas pakeistų jėgas prieš mokesčius ir karą.
Šiuo metu 80 šalių pasirašė už branduolinių ginklų nutraukimą, 33 ratifikavo ir 17 dar turi pasirašyti. Kovas baigiasi Madride, 8 m. Kovo 2020 d., Tarptautinę moters dieną.
Dabar kiekvienas turi savo rankose prisijungti prie šios šventumo dvasios, vyraujančios visame pasaulyje.
Neužtenka tik mylėti Dievą ir nemylėti, nebeužtenka ir žudyti, ne vogti ar neteisti melagingų liudijimų.
Pastaraisiais mėnesiais mes apmąstėme, kaip smurtas prasiveržė tiek daugelyje pasaulio vietų: Nikaragvoje, Bolivijoje, Venesueloje, Čilėje, Kolumbijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Honkonge ... Dialogo ir nuraminimo kelių nustatymas yra neatidėliotina užduotis, kurios mums visiems reikia.
„Nagasakyje ir Hirošimoje meldžiausi, susipažinau su keliais išgyvenusiaisiais ir aukų artimaisiais bei pakartojau griežtą branduolinių ginklų pasmerkimą ir veidmainystę kalbant apie taiką, ginklų statybą ir pardavimą (...) Yra krikščioniškų šalių, Europos šalių kurie kalba apie taiką ir tada gyvena ginklais “(popiežius Pranciškus)