Atviras TPAN palaikymo laiškas

rugsėjo 21 d. 2020 m.

Koronaviruso pandemija aiškiai parodė, kad skubiai reikalingas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas siekiant pašalinti visas pagrindines grėsmes žmonijos sveikatai ir gerovei. Tarp jų yra branduolinio karo grėsmė. Šiandien branduolinio ginklo detonavimo rizika - netyčia, neteisingai apskaičiuojant ar tyčia - didėja, nes neseniai buvo dislokuoti nauji branduolinių ginklų tipai, atsisakyta ilgalaikių susitarimų dėl kontrolės ginklų ir labai realus kibernetinių atakų branduolinei infrastruktūrai pavojus. Atkreipkime dėmesį į mokslininkų, gydytojų ir kitų ekspertų įspėjimus. Neturime vaikščioti į dar didesnės apimties krizę, nei išgyvenome šiais metais. 

Nesunku numatyti, kaip karinga retorika ir prastas atominių ginklų ginkluotų tautų lyderių sprendimas gali sukelti nelaimę, paveikiančią visas tautas ir tautas. Būdami buvę Albanijos, Belgijos, Kanados, Kroatijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos, Slovakijos, Slovėnija, Pietų Korėja, Ispanija ir Turkija - visos tvirtina, kad jas saugo sąjungininko branduoliniai ginklai - ragina dabartinius lyderius siekti nusiginklavimo, kol dar nevėlu. Akivaizdus atspirties taškas mūsų pačių šalių vadovams būtų be išlygų pareikšti, kad branduoliniai ginklai neturi teisėtų tikslų, nesvarbu, ar jie būtų kariniai, ar strateginiai, atsižvelgiant į 
katastrofiškos jo naudojimo pasekmės žmonėms ir aplinkai. Kitaip tariant, mūsų šalys turi atmesti bet kokį vaidmenį, kurį mūsų gynyboje skiria branduoliniai ginklai. 

Teigdami, kad branduoliniai ginklai mus saugo, mes skatiname pavojingą ir klaidingą įsitikinimą, kad branduoliniai ginklai sustiprina saugumą. Užuot leidę pažangą link pasaulio, kuriame nėra branduolinių ginklų, mes jį užkertame kelią ir įamžiname branduolinius pavojus, bijodami suklaidinti mūsų sąjungininkus, kurie laikosi šių masinio naikinimo ginklų. Tačiau draugas gali ir turėtų pasisakyti, kai kitas draugas elgiasi neapgalvotai ir kelia pavojų jų ir kitų gyvybėms. 

Akivaizdu, kad vyksta naujos branduolinės ginklavimosi varžybos ir skubiai reikalingos nusiginklavimo varžybos. Atėjo laikas visam laikui nutraukti priklausomybės nuo branduolinių ginklų erą. 2017 m. 122 šalys žengė drąsų ir labai reikalingą žingsnį ta linkme priimdamos Sutartis dėl branduolinių ginklų uždraudimo, orientyrinė pasaulio sutartis, kurioje branduoliniai ginklai laikomi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir 
cheminius ir biologinius ginklus bei sukuria jų patikrinimo ir negrįžtamo panaikinimo pagrindą. Netrukus tai taps privaloma tarptautine teise. 

Iki šiol mūsų šalys nusprendė neprisijungti prie pasaulinės daugumos palaikydamos šią sutartį, tačiau tai yra pozicija, kurią mūsų vadovai turi iš naujo apsvarstyti. Negalime sau leisti svyruoti susidūrę su šia egzistencine grėsme žmonijai. Turime parodyti drąsą, veržlumą ir prisijungti prie sutarties. Kaip valstybės narės galime likti aljansuose su valstybėmis, turinčiomis branduolinius ginklus, nes pačioje sutartyje ar mūsų atitinkamuose gynybos paktuose niekas to netrukdo. Tačiau mes būtume teisiškai įpareigoti niekada ir jokiomis aplinkybėmis padėti ar skatinti savo sąjungininkus naudoti, grasinti naudoti ar turėti branduolinius ginklus. Atsižvelgiant į plačią mūsų šalių paramą nusiginklavimui, tai būtų neginčijama ir labai giriama priemonė. 

Draudimo sutartis yra svarbus Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kuriai jau pusė šimtmečio, sutvirtinimas, kuri, nors ir nepaprastai sėkmingai stabdė branduolinio ginklo plitimą daugiau šalių, nesugebėjo sukurti visuotinio tabu prieš branduolinių ginklų laikymas. Penki branduolinius ginklus turėjusios valstybės, turėjusios branduolinius ginklus, kai derėtasi dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, - JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija - atrodo, kad tai laikoma licencija išlaikyti amžinai savo branduolines pajėgas. Užuot nuginklavę, jie daug investuoja į savo arsenalo atnaujinimą, planuodami juos saugoti daugelį dešimtmečių. Tai akivaizdžiai nepriimtina. 

2017 m. Priimta draudimo sutartis gali padėti nutraukti nuginklavimo dešimtmečius. Tai yra vilties švyturys tamsos metu. Tai leidžia šalims pasirašyti aukščiausią daugiašalę taisyklę prieš branduolinius ginklus ir daryti tarptautinį spaudimą veikti. Kaip pripažįstama jo preambulėje, branduolinių ginklų poveikis „peržengia valstybių sienas, turi rimtų pasekmių žmonių išlikimui, aplinkai, socialinei ir ekonominei plėtrai, pasaulio ekonomikai, aprūpinimo maistu ir dabartinių bei būsimų kartų sveikatai. ir daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms net dėl ​​jonizuojančiosios spinduliuotės “.

Turint beveik 14.000 1945 branduolinių ginklų, esančių dešimtyse vietų visame pasaulyje ir ant povandeninių laivų, visuomet patruliuojančių vandenynuose, naikinimo galimybės viršija mūsų įsivaizdavimą. Visi atsakingi lyderiai turi veikti dabar, kad XNUMX m. Siaubas daugiau niekada nepasikartotų. Anksčiau ar vėliau mūsų sėkmė pasibaigs, jei nesiimsime veiksmų. Sutartis dėl branduolinių ginklų uždraudimo sukuria pamatą saugesniam pasauliui, kuriame nėra šios egzistencinės grėsmės. Turime tai priimti dabar ir stengtis, kad kiti prisijungtų. Negalima išgydyti branduolinio karo. Vienintelis mūsų pasirinkimas yra to išvengti. 

Lloydas Axworthy, buvęs Kanados užsienio reikalų ministras 
Ban Ki-moonas, buvęs JT generalinis sekretorius ir buvęs Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras 
Jeanas-Jacques'as Blaisas, buvęs Kanados gynybos ministras 
Kjell Magne Bondevik, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas ir buvęs užsienio reikalų ministras 
Ylli bufi, buvęs Albanijos ministras pirmininkas 
Jeanas Chrétienas, buvęs Kanados ministras pirmininkas 
Vilis sako, buvęs NATO generalinis sekretorius ir buvęs Belgijos užsienio reikalų ministras 
Erikas derycke, buvęs Belgijos užsienio reikalų ministras 
Joschka Fischeris, buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras 
Franco Fratti, buvęs Italijos užsienio reikalų ministras 
Ingibjörg Solrún Gísladóttir, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras 
Bjornas Tore Godalis, buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Norvegijos gynybos ministras 
Billas Grahamas, buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Kanados gynybos ministras 
Hatoyama Jukio, buvęs Japonijos ministras pirmininkas 
Thorbjørnas Jaglandas, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas ir buvęs užsienio reikalų ministras 
Ljubica Jelušic, buvęs Slovėnijos gynybos ministras 
Talavas Jundzis, buvęs Latvijos užsienio gynybos ministras 
Janas Kavanas, buvęs Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministras 
Lodzė Krapež, buvęs Slovėnijos gynybos ministras 
Cirts Valdis Kristovskis, buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Latvijos gynybos ministras 
Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Lenkijos prezidentas 
Yves Leterme, buvęs Belgijos ministras pirmininkas ir buvęs užsienio reikalų ministras 
Enrico Letta, buvęs Italijos ministras pirmininkas 
Eldbjørg Løwer, buvęs Norvegijos gynybos ministras 
„Mogens Lykketoft“, buvęs Danijos užsienio reikalų ministras 
Jonas mccallum, buvęs Kanados gynybos ministras 
Jonas Manley, buvęs Kanados užsienio reikalų ministras 
Rexhepas Meidani, buvęs Albanijos prezidentas 
Zdravko Mršic, buvęs Kroatijos užsienio reikalų ministras 
Linda Murniece, buvęs Latvijos gynybos ministras 
Nano Fatos, buvęs Albanijos ministras pirmininkas 
Holgeris K. Nielsenas, buvęs Danijos užsienio reikalų ministras 
Andrzejus Olechowskis, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras 
Kjeldas Olesenas, buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs gynybos ministras Danijoje 
Anos rūmai, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras 
Teodoras Pangalosas, buvęs Graikijos užsienio reikalų ministras 
Janas Pronkas, buvęs (laikinai einantis) Nyderlandų gynybos ministras 
Pavasaris PUSIC, buvęs Kroatijos užsienio reikalų ministras 
Dariusz Rosati, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras 
Rudolfas Scharpingas, buvęs Vokietijos gynybos ministras 
Jurajus Schenkas, buvęs Slovakijos užsienio reikalų ministras
Nuno Severiano Teixeira, buvęs Portugalijos gynybos ministras
Jóhanna Sigurðardóttir, buvęs Islandijos ministras pirmininkas 
Össur Skarphéðinsson, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras 
Javieras Solana, buvęs NATO generalinis sekretorius ir buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras 
Anne-Grete Strøm-Erichsen, buvęs Norvegijos gynybos ministras 
Hanna suchocka, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas 
szekeres imre, buvęs Vengrijos gynybos ministras 
Tanaka makiko, buvęs Japonijos užsienio reikalų ministras 
Tanaka naoki, buvęs Japonijos gynybos ministras 
Danilo Türkas, buvęs Slovėnijos prezidentas 
Hikmetas Sami Türkas, buvęs Turkijos gynybos ministras 
Johnas N. Turneris, buvęs Kanados ministras pirmininkas 
Guy Verhofstadt, buvęs Belgijos ministras pirmininkas 
Knutas Vollebækas, buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras 
Carlosas Westendorpas ir vadovas, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras